sposka

×sposkà (l. faska, brus. фacкa) sf. (2) Paį, Zr, Mžš, Rdm, (4) Kkl, Užp, Alv, Šlvn 1. LKAI71(Jnš, Pš, Skp, Rd, Kdn), Grl medinis indas taukams, sviestui, medui laikyti, rečiau – burokams raugti: Taukus ant spõską pildavo karštus, ką tik iš pečiaus ištrauktus Skrb. Liepinėse spõskose laikydavo medų, ąžuolinėse – taukus Jnšk. Burokinė sposkà LKAI71(Gdž). Sposkẽlė LKAI71(Mšk). ║ kiekis, telpantis į šį indą: Tokia kiaulė – bus sposkà taukų, visiem metam užteks Mžš. Prilydydavom taukų dvi sposkàs Dj. 2. LKAI142, Kkl, Al, Rdm, Lbv indas sviestui mušti, muštokė: Atnešk sposkùtę, mušim sviestą Mrs. Supilk smetoną sposkẽlėn Srj. Uždėk sposkùtei lanką Brš. ^ Galva mano visai jau kap sposkà Pns. 3. Stlm didelis medinis kibiras: Paimk spõską ir atnešk [v]andenio Zr.